vakar

vãkar adv. K, Š, Rtr, DŽ, LzŽ, vàkar Krtv; SD¹190, SD392, H, H180, R, R174, MŽ, Sut, M, L, LL274 praėjusią dieną: Jis vãkar vakare atėjo J. Nuo vãkar dienõs NdŽ, KŽ. Iš vakar dienos MŽ230, N. Aš čia iš vakar tebesu Skd. Ar tu iš vakar dar neišsipagiriojai? Skd. Vãkar pusę malkų susinešiau į pašiūrę Vlkv. Vàkar gyrės, ka motyna davė DūnŽ. Vãkar pardien snyguriojo Žl. Ar su taũ anas vãkar buvo KlbIII19(Lkm). Vãkar murkso[jo] murkso[jo], išsimurkso[jo] i nelijo Švnč. Senas žmogus: vãkar ejo, šiandiej – nežino Mlt. Nuo vãkar nakties negaliu niekap ažmigt Grv. Atrodo, kad vãkar visa, o turiu aštuoniosdešimts metų DrskŽ. Aš vãkar paklausiaũ kiek ir užlipiau an pečiaus KlbX132(Mlk). Vãkar jo nebit (nebuvo) LKKXVIII160(Zt). Vãkar bulbas ižimdžiau Rod. Vãkar jo brolis buvo Nmč. Ko čia mano vãkar neateita? Antš. Vãkar miškan nuėjau – led beparėjau: pusnys o pusnys! Mžš. Vãkar atvažiavo namopi Zt. Kur tu vãkar buvai prapuolęs? Dgp. Nebeseina su vištom, vãkar viena išdvėsė Slm. Negaliu smarkiai eit, koją sopa – vãkar karvė ažgavo JT361. Vãkar vakare berniokas perkūrė, būsią šilčiau gulėt Č. Vãkar jau vakaras – da bulbas kapliavau Kpč. Einu, ba kap vãkar iš namų Pv. Vãkar juk ir krito keli lašai Jrb. Vàkar buvo turguo[je], vaikio reikalavo (ieškojo) Krš. Vãkar ankstie nūguliau – da saulė nebuvo leidusys LKT52(Vgr). Vãkar graži diena buvo – galėjai išsidžiovinti [batus] Tl. Kodė jūs vãkar vakarą neparejot numie? Krp. Ta mama vãkar vakarą y[ra] išejusi Plng. Vãkar suarė arus ten aplink trobą, daržus Trk. Vãkar vakare stovėjo sena grytelė, o šiandie gražūs, nauji namai BM118(Rz). Ligi vakar jo nebuvo namie J.Jabl. Iš vakar marti bijojo viena su vaikais numarinti, susikvietė kelias kaimynes Žem. Aš padainuosiu dainų dainelę, katrą girdėjau vãkar dienelę Drsk D127. Vãkar vãkar vakarėlį pyniau rūtų vainikėlį LTR(Tj). O vãkar vakaraitį prapuolė mano avaitė Sch4. Norigu (ir) mane užmušt, kaipo vakar užmušei egipčionį? Ch¹ ApD7,28. Kodėlei jūs nei šią dieną, nei vakar jūsų prisakytą dienos darbą nenudirbot kaip pirmai? BB2Moz5,14. Kurs vakar numirė, negali jam padėt PK247. Vãkar vėl girdėjome, kam tą dovaną brangią prirašinėt turime DP245. ^ Ne vakar dygęs VP34. Ne vakar perėtas S.Dauk. Ne vakar buvai, ne ryto[j] ateisi NžR. Ar vakar dienos ieškai, ar išsipagirioti negali? KrvP(Ut). Kas vãkar, tai ne šiandien! Lkš. ║ apie neapibrėžtą praeitį: Išėjus į laisvę, negrįžk atgal ir vakar dienos neliūdėk! S.Nėr. O, nelaimingoji tėvyne, užmiršk, kuo vakar gyvenai, ir tuos, kurie tave pamynė vergijoj raudančią liūdnai B.Braz. ^ Vakar kiaules ganė, o šiandien jau ponu būti užsimanė LTR(Vdk). Vakar bagotas – šiandien jau ir vyžotas LTsV211.

◊ ne vãkar košè šértas (kõšę válgė pirštù) suaugęs, ne vaikas, viską suprantantis: Žinom mes ano gerumą – ne vãkar košè teesam šertì Šts. Tu, širdele, man nesakyk, aš ne vakar pirštu košę valgiau Mrs.

ne vãkar nuo súolo nupúolęs (pirštù žebótas; N) patyręs, nekvailas: Aš ne vãkar nuo súolo nupúolęs, tu manę nepabaidysi Lp. Jaugi nebe vakar nuo suolo nupuolęs, nepamokysi Tr.